- kunigiškas
- 2 kùnigiškas, -a adj. (1) K, -à (34b)
1. → kunigas 2: Žemės karalysta ant tūlų dalių ižtrankyta ir urėdas kunigiškas ižplėštas DP27.
2. SD84 → kunigas 3: Kunigiškas pasakymas, kunigiška kalba J.Jabl. Kazimieras apsirėdė kunigiškais drabužiais BsMtII238. Pri kùnigiškųjų [gaspadorių] esu tarnavęs Ggr. Maldose kunigiškose … turi teipajag savą vietą numirusių minėjimas DP547. Bei jūs man būsite kunigiška karalystė ir šventos žmonės BB2Moz19,6.
kùnigiškai adv. K: Liaudanskis kunigiškai iškėlė pirštą viršum savo galvos rš.3. prk. prabangus, puikus, geras: Važiuotės yra kùnigiškos Gršl.kùnigiškai adv.: Pikteikiai su medžiais kùnigiškai gyvena (netrūksta jiems medžių) Grg. Dabar valgo visi kunigiškai (gerai), o pirmiau smertelni buvo pasninkai Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.